- kailinčiai
- kailiñčiai sm. pl. (2) seni kailiniai: Pasdėjo kailinčiùs po galva ir užmigo Arm.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kailinšiai — kailiñšiai sm. pl. (2) žr. kailinčiai: Užverstų jam kailinšiùs ir pliaukšt, pliaukšt, pliaukšt! Db … Dictionary of the Lithuanian Language